Net per sapnus jauti,
Kad artimam suskausta,
Keliesi ir žiūri – dangus nerausta,
Tiktai viena žvaigždė
Lėtai per dangų plaukia,
Mėnesėlis dyla…
Vieni gal pasijuoktų,
Kas neturėjo artimų draugų,
Kiti tai telepatija vadina,
Bet niekas neištyrė nei sapnų,
Kito jausmų dar niekas nepasvėrė
Ir nežino…
Paklausk žvaigždės, –
Ji – prieš akis,
Dangus neapsimeta ir tyli,
Ten niekas niekam nebeskauda,
Kaip kas ką myli –
Visų ten įrašytas palikimas…
Perkūnija sugriaudėja – pakylu,
Galbūt tenai ir tėvų sielos
Retsykiais prabyla?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą