Išėjau anksti ryte
Prie gilaus ežerėlio,
Švietė mėnuo bangose,
Jo veidrodyje atsispindėjo
Aukso žuvelė sidabre…
Užmesti meškerę norėjau,
Susipynė valo plonas siūlas,
Užsimezgė mazgai net keli viename,
Kol juos mazgiau,
Saulutė patekėjo,
O katinėlis laukė ir miauksėjo:
– Kodėl gi taip ilgai
Tu gaudai žuveles?
Nekantravome abu sugaut žuvelę,
Saulutė spigino jau akeles,
Mečiau toli, aukštai,
Lyg paskutinis būtų įkvėpimas, –
Poezija ir ežere, –
Ant šakos kablys užsikabino,
Lapelį pagavau, deja…
Oi, taip lengvai nepasiduodama, –
Gėda prieš katiną
Ir žuveles dugne,
Jau trečias kartas nepaves...
Pagavau dvi žuveles,
Kuri auksinė – prakalbės,
Išpildys norus,
Prie tuščios geldos nepaliks manęs...
Visa naktis – būrėjai,
O sidabrinę baltas katinas,
Suradęs danguje,
Tik man atneš ryte.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą