Nepamirštu pasakų –
Jose senolių išmintis,
Perpasakota ar užrašyta, –
Atsijotas gėris,
Akibrokštai – ne tiesiogiai,
Todėl jos tinka vaikams,
Kad šie pažintų blogį,
Sutiktą kely…
Ilgiausios naktys –
Prieš Kalėdas,
Kai ilgais vakarais
Vis dega žiburys,
O sienomis slankioja šešėliai,
Vaiduokliai ar mirtis…
Baisu nuleisti kojas į pasuolę, –
Pagriebs ir nusineš,
Bet netoli – močiutė,
Seka pasaką, dainuoja,
Pakol vaikai užmigs…
Laiminga pabaiga, –
Kvailas – gudruolis,
Net kelias mįsles įmena
Ir karalaitė jį pamilsta,
Išskiria iš visų turtuolių…
Pasakos nepasako pabaigos,
Ar pasiliks jis toks teisingas,
Kada pataps karaliumi,
Ar karalienė bus laiminga,
Kai susilauks vaikų,
Kokiais juos augins?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą