Dar pasilik

 

Gyvenant tenka

Susitikt ne kartą,

Ne vieną žodį tarti

Iš visos širdies,

Mylėti ir patarti,

Atleisti ir patirti –

Ne viską pasakiau…

Likimas lemia

Ir po daugel metų

Vėl pažiūrėti į akis,

Paliesti ranką,

Tarsi kraujo giminės,

Taip švelniai prisiglausti,

Ko niekas kitas nemokės,

Pabučiuot į skruostą,

Ko niekada anksčiau nebuvo,

Apgaubt švarku pečius,

Kad nesušalčiau, –

Draugai vaikystės pavydėt galės…

O mūsų dienos

Būna suskaičiuotos,

Į šiandien, ryt ir vakar,

Suvertos į rožančiaus

Paskutinius žodžius,

Kai pabučiuoji kryžių,

Padedi ir gėlę,

Pasibaigia žodžiais:

„Bus šventa atmintis,

Dar pasilik, ne viską pasakiau.’’