Prigijęs žodis – meilė

 

Jausmai su metais,

Gal ir niekad, nesibaigia, –

Prikelia iš naujo svajones,

Kad susitikę pakalbėsime

Apie brangias mums minutes.

Mylėjome, kaip mylime, –

Tokia ir prigimtis,

Ir laiko priedermė,

Tarsi karklo šaka prigyja

Vėl įbesta į žemę,

O po ja – versmė…

Ir po šaknimis pajaučia srovę,

Pražysta pumpurai žali, –

Ant kalno – saulė,

Pakalnėje – miškingas duburys,

Per vidurį – prigimtis

Ir meilės ilgesys...

Kokiais mes žodžiais

Kreipsimės į dangų,

Tokiais ir atsakys.