Aš – paukštė,
Kaip ir tu,
Esu laimės kūrėja,
Mama savo vaikų,
Močiutė – džiaugsmo pribuvėja…
Kai atslenka audra,
Budžiu sparnus išskleidusi,
Kai plunksna krenta,
Sušunku ir žemei,
Kad vaikučiai saugotųsi,
Netūptų vėjuje…
Aš – paukštė debesų,
Audros paukštis –
Mano draugas, –
Jis virpina sparnus
Ir klega graudžiai,
Kaip mokėjo…
Aš – gulbė išdidi,
Prie ežerų užaugusi,
Jeigu paliesti nori,
Ištiesiu sparną
Draugui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą