Žiema atėjo

 

Mintis vaikų lengvesnė

Už baltą snaigės pūką,

Greitesnė ir už vėją,

Tikresnė už senelių

Svajonių pasakėlę…

Pašaukia mamą, tėtį,

Paklausia ir močiutės,

– Kur dingo pienės pūkas,

Ko piktai pučia vėjas…

Šaltukas pasibeldė,

Kai durys atsivėrė,

Įleido šaltą vėją

Ir pūkas nusileido,

Bet skrist nebegalėjo....

Vaikai saldžiai užmigo,

Senoliai dar budėjo

Ir saugojo mažuosius

Nuo blogo sapno naktį

Ir šalto žiemos vėjo...

Mintyse – ir jų vaikystė,

Ir snaigių baltas pūkas,

Švelniai paglosto galvas

Pražilusi močiutė:

– Ramiai miegok, vaikeli,

Už durų vėjas pučia…

Ryte vaikai pro langą

Į pusnis pasižiūrėjo:

– Kur dingo pūtęs vėjas?

– Jas supūtė per naktį

Iš snaigių baltų vėjas,

Sūkuriuose – švilpukai,

Pasislėpė saulutė už baltų debesėlių,

Tikra žiema atėjo, –

Atsakymą tėveliai

Atmintinai mokėjo.