Taip
norėjau gero
Ir
vaikus to mokiau,
Nepilstau
į kiaurą...
Negi
jūs kitokie?
Krenta
lapai, skrenda, –
Jau
ruduo – į žiemą,
Gelsta
pievos žalios,
Vėjas
šaltį neša,
Nupučia
ir giesmę
Šiltos
vasarėlės…
Taip
dar laukiau gero
Ir
vaikaičius mokau,
Kad
pakeltų lapą,
Atlaikytų
vėją,
Netgi
rudenėjant
Linksmintųsi,
šoktų…
Nutilo
žiogelis,
Neišgirdo
norų,
Paslėpė
smuikelį –
Bijo
blogo oro…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą