Kodėl
aš išbraukiau
Savo
istorijos
Geras
akimirkas,
Kada
svajojau?
Buvau
pažeminta,
O gal
pažeminau save,
Neatsispyriau
– išbraukiau
Savo
istorijas…
Nepasitikėjau
jėgomis,
Kaip
neregys klajojau
Po
nuosavas istorijas,
Ką
buvau mačiusi,
Braukiau
savo ranka,
Nepasilikau
ir tau nepadėkojau…
Daug
yra prarasta,
Žodis
– ne ašara,
Ir ta
išdžiūsta,
Lieka
sūrus takas,
O
žodis nesugrįžta
Nė
pievomis,
Nė
gojais,
Joks
vėjas mano žodžių
Nekartoja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą