Herberos

Iš kur ateina vaizdiniai?

„Nežinomi Dievo keliai’’, –

Dar tėvai sakė...

Vaikystėje vis piešdavau gėles,

Kurių nebuvau mačiusi,

Sąsiuvinių paraštes išmargindavau,

Kalėdinius atvirukus –

Tai buvo mano gėrio atsakas,

Kada vis verkdavau

Skaitydama „Kliudžiau’’,

Kai žąsiukus ganiau,

Iš smėlio pastatydavau pakrantėje pilis,

Daug ko neatmenu…

Dabar matau gėles,

Kurios iš kažkur atvežtos,

Raudonos, mėlynos, geltonos,

Su kitokiais pakraščiais,

Kaip sąsiuvinyje paraštės...

Atsiveria širdis,

Tada rašau,

Nors niekas man nemoka,

Neparduodu, neperku,

Galbūt skaitys mano vaikai,

Atnešę žuveles,

Priglaudę ir benamį katiną,

Žiūriu ir į padangę, –

Iš ten paukščiai atskrenda

Ir išskrenda žiemoti, –

Viskas gyvenime – pro ašaras.