Du
kiškiukai prie miškelio
Graužia
smilgą,
Pusiau
žalią,
Timpt
ir trūko jos stiebelis…
Taip
abu kaip žirniai biro –
Vienam
lūpa pusiau skilo,
Kitas
sprandą nusisuko,
O
kiškienė net pražilo…
Nenusaugojo
mažylių,
Prie
miškelio aiškios žymės, –
Samanos
čia išdrabstytos,
Juokais
leipsta visas miškas.
Kėkštas
gliaudo skanią gilę
Ir
kitus kiškius vadina:
„Lipkite
jūs ant šakos,
Ne
plonos, tik ant storos’’…
Ką
darys, kiškiukai šoko,
Krito
lyg nuo aukšto stogo,
Vienam
lūpa dar kart skilo,
Kitas
koją išnarino,
Dabar
gydosi abu,
Guli
su baltu tvarsčiu…
Kaip
miške, taip ir darželyje, –
Šurmuliuoja,
bėga, barasi,
Bet
būry labai smagu...
Kas
padės pulkui vaikų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą