Senoviniai rakandai

Buitis susideda

Iš daugelio dalykų,

Nuo verpstės – link ratelio,

Kuris minamas ir sukasi,

Iš lempos žibalinės iki karabininės,

Kaip tėtis sakydavo,

Nors abi degdamos,

Vienodai šviečia – smirdi…

Kai nebuvo geriau,

Atrodė troba rojumi,

Sermėga kailinius atstojo,

Kartais ja ir apsikloja,

Suvežk diržu –

Eisi ir per pūgą,

Nusimeti pavasarį klampodamas

Per minkštą dirvą

Paskui plūgą…

Nori ar nenori,

Reikia sunkiai dirbti,

Tai tau, vaikeli,

Ne popierių veltui gadinti.