2019 m. rugsėjo 8 d., sekmadienis

Šiurpi patirtis




Siesartis 
Žmonės ir gulbės

Gulbine baltasis,
Tu žinai gerai,
Kaip sunku vienam palikus,
Ne audra tave pakirto,
O vienatvė…
Tu kilai, skridai,
Kur gimei,
Sutikai ir pačią,
Lizdą susukai,
Kai dar buvo rudi meldai,
Surišai su nendrėmis…
Gulbine baltasis,
Tavo ežeras – namai,
Niekur neradai gražesnių,
Skyla net keli kiaušiniai,
Ritasi vaikai,
Sklendžia ežeru…
Paimi juos po sparnais,
Šildai ir parodai,
Kokį rasti maistą,
Kaip mylėti artimą…
Nuo pakrantės pamatai,
Kaip ateina dviese –
Moteris ir vyras,
Juodą šunį į bangas paleidžia,
Suplaki sparnais,
Vaikus gelbėji…
Oi, nelygios jėgos,
Žuvo tavo giminaičiai,
O žmonių pora
Net nesusimąstė,
Kad ir jiems užgims vaikai,
Ką jiems pasakys pavasarį:
„ Neuždėjau šuniui antsnukio’’?
Gulbių bus mažiau,
Vienas liko gulbinas – vienatvėje,
Dar pagrasinai senolei,
Kad viską mačiau,
Tave fiksavau, –
"Esu advokatas ir žinau,
Nieko nebijau"...
Koks tu advokatas?

Ona Baliukienė

Komentarų nėra: