2019 m. rugsėjo 9 d., pirmadienis

Viena balta lenta




Paklojo motina
Lininę staltiesę
Ant žalios pievos,
Gulėjo, kol išbluko
Dėmė rausva,
Geltonu spinduliu užklojo,
Vis tiek prasišvietė
Žemė juoda…
Po ja – vardai nepaminėti,
O staltiesė – baltai balta,
Kryželiais pažymėta
Kiekviena kraujo pėda…
Kas kada žuvo,
Kieno švilpė kulka,
Kas ją paleido,
Pasislėpė nuo jos – išliko,
Gimė nauja karta...
Išvydo sesė, brolis baltą lentą,
Pastatė dydį kryžių,
Prie jo ir prikalė, –
Dabar ji pavadinta
Lietuva –
Tegu per amžius bus taika,
Juodai balta.





Komentarų nėra: