Egzistencija

Žmogus nuo seno

Siekė idealo,

Gėris – duotybė,

Net iš prigimties,

Kiek skaitom knygų,

Odžių ir romansų

Pritariant gitarai,

Fleita iš seno

Šaukė į namus…

Kai sau sakai,

Kad šiandien – gera,

Prisimeni senolius,

Tėvus ir kapus,

Jie kūrė mums gyvenimą,

Kad būtume laisvi

Savo žodžiu…

Kai pasakysi, kad jau viskas,

Ką galėjome, padarėme,

Kaip buvo, taip ir bus,

Bus egzistencija,

Esi nebe žmogus.