Po
daugel metų –
Aš
ir vėl esu pirmokė, –
Nepraminti
takai,
Neperskaitytos
knygos,
Neprirašyti
sąsiuviniai,
Pieštukai
– tik spalvoti,
Smailiai
nudrožti,
Piešiu
pievos atolą,
Ne
vien tiktai žaliai…
Pakrantėje
– štai beržas pasikoręs,
Nuo
genio snapo – skiedrų trupiniai,
Pušies
šaka – kreivai išaugo…
Oi,
koks grožis,
Kad
ne visi mes – tiesūs,
Ne
bambukais augam Lietuvoj…
Einu,
vagas ištiesinsiu,
Tėvelio
plūgas – kažkur danguje,
Mamos
ratelis burzgia,
Be
jokio pakojo,
Velėja
baltas drobes sesės,
Skamba
brizgilai…
Po
daugel metų
Parašys
mano vaikai,
Ko
mokė, ką išmoko,
Kur
nunešė juos juodbėriai žirgai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą