2019 m. rugsėjo 24 d., antradienis

Takai




Kaip greitai bėga metai,
Kaip upėje tėkmė,
Tiek laiko – be tavęs,
Mūsų vaikai užaugo,
Nepamatei vaikaičių –
Jie tave praaugo…
Kalnelis – vis toks pat,
Ant jo dar pušys auga,
Tarp ąžuolų
Lazdynai įsispraudę,
Jie – mažesni,
Bet riešutėliai – brangūs…
Metai – ne riba, –
Girdėjau sakant, –
Oi, ne,
Taip kalba tiktai tas,
Kas artimo nematė
Ant kalnelio
Saulei tekant…
Mano kalneliai – tarp dviejų takų,
Vienu keliuosi,
Kitu nusileidžiu…





Komentarų nėra: