Takai

Kaip greitai bėga metai,

Kaip upėje tėkmė,

Tiek laiko – be tavęs,

Mūsų vaikai užaugo,

Nepamatei vaikaičių –

Jie tave praaugo…

Kalnelis – vis toks pat,

Ant jo dar pušys auga,

Tarp ąžuolų

Lazdynai įsispraudę,

Jie – mažesni,

Bet riešutėliai – brangūs…

Metai – ne riba, –

Girdėjau sakant, –

Oi, ne,

Taip kalba tiktai tas,

Kas artimo nematė

Ant kalnelio

Saulei tekant…

Mano kalneliai – tarp dviejų takų,

Vienu keliuosi,

Kitu nusileidžiu…