Sent Egziuperi

Kokie jau darosi margi

Lietuviški beržai,

Geltoni pinigėliai mirga

Vėjui vos papūtus,

Suolelis tvirtas –

Atlaikai ir negandas,

Ir amžiaus pjūtį…

Skaitai knygas – matai,

Koks tas gyvenimas:

Baobabus ravėjo,

Uždegė gatvių žibintus,

Todėl ir žemėje – šviesiau,

O niekas nenorėjo mirti…

Beržai, beržai,

Dar taip neseniai

Mūsų sodinti,

Bet jau pražilo smilkiniai,

Kiek gero yra prisiminti –

Darželyje dar žydi rožė,

Lapė myli, laisto,

Palangėse nasturtos...

Knyga – ant kelių,

Sacharos dykumų miražai,

Iš kurių taip sunku pakilti,

O mūsų lėktuvėlis –

Lengvas debesėlis, mažas,

Danguje – vijurkai…