Niekas
nekaltina šalnos,
Nors
ji žiedus nukanda,
Nebara
vėjo atšiauraus,
Pavasario
upokšnio,
Krantus
graužiančio,
Vilko, staugiančio vidurnaktyje,
Gegutės,
kito lizde dedančios, –
Viskas
– iš gamtos ir privalu…
Poeto,
rašančio lig ryto,
Aklo
muzikanto,
Sapne
girdinčio melodijas,
Mažo
vaiko, sakančio fantazijas,
Pasakas
be galo,
Aklai
mylinčio žmogaus, –
Tai
mūsų prigimties
Žemiški
mitai
Ir
visi jausmai
Drauge
su dangumi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą