Pas
mus – ruduo,
Bet
gėlės žydi ir nepasiduoda,
Kiek
joms bus skirta,
Tol
džiugins, kol nuvys,
Gerumo
ilgimės,
Mėtų
kvapu gaivinamės...
Laukai
– tušti,
Pilni
grūdų aruodai
Ir
kitu rugio grūdu
Laukai
apsėti…
Kaštonai
krenta
Žemę
budindami,
Tarsi
vario varpai skambėtų,
Kiek
grožio rudeninio pamatai,
Junti…
Pas
jus – pavasaris,
Nematau
iš tolo,
Kas
žydi parkuose,
Matau
jūsų akis, –
Jos
linksmos, giedras žvilgsnis –
Taip
gera motinos širdy.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą