Pietaujantys

Skubu namo – reiks virti pietus,

Kažkas jau šaukia:

Tėvai – vaikus,

Vaikai – žilus jau tėvus,

Senelius ir močiutes...

Garuoja lėkštėje sriuba,

Kad neatšaltų,

Dengiu rankšluostėliu,

Kopūsto lapu – duonos kepalėlį, –

Ant tokio kepdavo mama…

Skubu namo, –

Reikės paimti iš darželio

Mažąjį vaikaitį,

Vestis namo,

Pasiūlyti karštos sriubos...

Skubu, skubu,

Tarsi į šviesų kelią,

Žingsnis po žingsnio

Nuo vaikystė bėgdama…

Praveriu duris,

Šviečia jo akys,

Kada imi už rankos,

Toks švelnus jo delnas,

Vaikyste kvepia ir visa troba...

Kiekvieną dieną – pietūs,

Rudenėjantis vis vakaras,

Žvaigždėmis nusėtas Paukščių takas

Šaukia į save...

Dangaus mes tvariniai,

Pietaujantys ant žemės,

Už rankų susikibę einame,

Kelio kryptį žinodami...