2019 m. rugsėjo 17 d., antradienis

Bekepuris




Daugel žingsnių nuklampota,
Dardėta vežimais,
Dar prisimenu ir arklio,
Koks jis buvo gymio…
Daug matyta ir girdėta,
Neapsakysiu ūžesio,
Jaučiu kvapą – rūtų, mėtų,
Niekas nepražuvę…
Viską dirbau, ką mokėjo,
Tėtis ir motulė,
Dabar ilsisi kalnelyje,
Tarsi ir nebuvę…
Ir liūdėta, ir kentėta, –
Toks jau mūsų būvis, –
Kai š dangų pasižiūri,
Džiaugsmas perbėga per nugarą…
Žemė – rėtis,
Dangus – skėtis,
O aš – be kepurės…





Komentarų nėra: