Mutacijos

Vaikai labai panašūs

Į savo tėvelius,

Beaugdami dar panašėja,

Kartoja jų ir poelgius,

Kol stojasi ant savo kopų,

Vėliau tik mina

Savo pėdas…

Vaikai pasensta, kiek vėliau,

Tėvai nubalę, o vaikai – pliki, –

Tada visai supanašėja, –

Mokslininkai tiria genus,

O dar senovėje tik dailininkai

Piešdavo paveikslus,

Pažindavo po daugel metų –

Didiką spalvino

Ar pienburnį…

Vaikai suauga su paveikslais,

Ką matė mažas,

Tą ir pakartoja senas, –

Jaučiasi ne vienas.