Gražiausias
piešinys – gamtos,
O mes
tiktai nukopijuojame,
Sumaišome
vaivorykštės spalvas
Ir
perkeliame ant molberto –
Balto
popieriaus,
Sapnuojame
vaizdiniais,
Kurių
nematėme…
Giliai
įsirėžė į atmintį,
Ką
matėme vaikystėje,
Ką
lankėme jauni,
Kokius
medžius apglėbę laikėme,
Kaip
krito nuo šakų
Lietaus
lašai,
Tarsi
dangus su žeme
Akvarelėje
susiliejantis,
Bekraštis
susimaišęs…
Graži
medžio žievė,
Išmarginta
dievybės raštais,
Baltas
ar pilkas debesėlis,
Bėgantis
į kitą dangaus kraštą,
Gėles
savo lašais palaistantis...
Mes
tik nusakome savo jausmus
Dainuodami,
giedodami,
Kartodami
paukščių giesmes,
Įpindami
į prijuosčių klostes
Ir
ateitį, ir praeitį
Močiučių
raštuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą