Vienmetės gėlės

Nubirę žiedlapiai

Papuošia juodą žemę,

Jų vietoje – maži grūdai,

Jie prisikels pavasarį ankstyvą

Ir žemę puoš naujais žiedais…

Kas žydi,

Tas ir sėjasi,

Gyvenimo tąsa – derlinga žemė,

Saulutės spinduliai

Dar iš aukštai…

Kiekvieno grūdo laukia

Dideli išbandymai,

Daugybė žūsta, –

Žiedai neišsiskleidžia,

Nenutupia bitė,

Vėjas nepajudina

Ar papučia po akmeniu,

Tiktai iš tūkstančių pamato dangų,

Pasižiūri į žvaigždes

Ir patiria laimę –

Žydėti ir gyvybę

Su drugeliais vienadieniais

Savo grožį tęsti...

Kaip ir mes,
Savaip.