Gerumo viltis

Niekada neklausiau,

Kodėl saulė kyla,

Kam pragysta paukštis,

Kraunasi lizdus,

Kodėl vaikas šypsosi,

Kai pamato tėvus,

Bėga pasitikti

Pametęs ir žaislus,

Ką tiktai vartytas

Knygeles ir paveiksliukus…

Niekada neklausiau,

Kodėl žvaigždės mirga,

Nuo mažens įprato

Akys prie nakties,

Iš tėvų žinojau,

Kad mėlynė – skydas,

Ir jie gi neklausė,

Ką ir visi žino,

Kiek gerumo telpa

Žodyje „ viltis’’…

Niekada neklausiau,

Kodėl rasa žiba,

Raibuliuoja saulėje

Judanti vilnis,

Stovėjau, žiūrėjau,

Kaip saulė paniro,

Visada žinojau,

Kad ryte iškils.