Rudens takeliai

Visi namai – nuo pamatų,

Akmens ir molio,

Pastolių, kopiančių aukštyn,

Ligi pat stogo…

Dengiau tėvų namus,

Kai perkėlė į kitą kaimą,

Nugriauti – lengva,

O pastatyti – visada sunku,

Seniems ir jėgos senka…

Renčiau namus,

Kitaip negu tėveliai, –

Jie neturėjo pinigų,

Pjovė nendres iš ežero,

Pats mūrijo ir krosnį,

Kėlė kaminą…

Ne vienus namelius taisiau,

Laisčiau takelį,

Sodą užveisiau,

Sodinau ir ąžuolą,

Vijokliais tvoras papuošiau...

Dabar žiūriu į triūsą kregždžių, –

Joms lygiai nešti molį

Taip sunku,

Kaip ir tėveliui.

Dabar nepasakoju net vaikams,

Sakytų – seki pasaką,

Prisiminimai sklaidosi,

Lyg juodi dūmai,

Kyla į padangę…

Per visą amžių vis darai,

Ką visi paukščiai

Padaryti gali.