2019 m. rugsėjo 8 d., sekmadienis

Dalgis




Dalgis buvo pagrindinis
Žmogaus draugas
Po plūgo, akėčių,
Nešdavo į dirvą
Rugių, miežių kirsti,
Šieno pjauti,
Sušvytėjo ant peties
Brolio, tėčio…
Kur pakrūmė arba raistas, –
Gero nesulauksi,
Reiks šienavus atsipūsti
Ant akmens ir šalto…
Retas turi užsilikusį
Pastogėje pjautuvą,
Nebemoka papustyti,
Plakti jį ant penties…
Kada varė į kolūkius,
Atėmė ir arklį,
Karvei šieno prisipjauti
Reikėjo vien dalgio,
Nešdavau su rezgine, –
Vieną petį sverdavo,
Po daug metų – pusės amžiaus,
Susikūprino ir dalgis,
Susisuko į dūdelę
Pušies geltos atraižos.



Komentarų nėra: