Rausta

Kaip giedra sieloje!

Tai kas, kad apsiniaukę,

Pro debesėlių tamsą

Šviečiasi dangus…

Ten – aukštis,

Skrenda paukščiai,

Ten – mano,

Tavo mintys susitinka

Laukime…

Rausvėja pamiškėje ievos,

Klevo kepurės – rausvos,

Dažausi lūpas,

Kaip ir jie,

Bučiuoju gimtos žemės

Rudeninę raukšlę,

Arimų vagose – tiesi žymė,

Kad mūsų kelias – pro horizontą,

Tik į aukštį...

Taip giedra akyse!