Oi,
kaip gera
Sakalu
iškilti
Virš
kalnų aukštų,
Virš
miškų žalių,
Žvilgsniu
paliesti slėnį,
Pasislėpti
smilgose
Mažu
paukščiu…
Kaip
gera vasarą palikus
Virš
horizonto skresti,
Nusileist
su saulės
Spinduliu
ilgu
Į
lapais padabintą taką
Ir
apsikloti juo…
Šešėliuose
nebuvęs
Nepajusi
ir tamsos,
Gyvenimo
pilnatvė –
Iš
sutemų šviesos…
Kaip
gera prie tavęs prigludus
Atsidūsėjimus
sugerti
Šio
rudens…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą