Ryto šalna

Dažniausiai matome

Gyvenimo tik vieną pusę,

Atgręžtą į save,

Kita, tamsioji,

Lieka užslėpta kamputyje

Ir bijosi šviesos, –

Ką pasakys kaimynas,

Kai viską pamatys,

Kas darosi virtuvėje,

Ne tiktai kieme…

Šiokiadieniai – tai namas,

Pašluotas ryte,

Sutvarkytas vakare,

Šventadienis – darželis,

Kada pražysta ir palangės,

Senolių baltos galvos,

Žiūrinčios pro langą,

Galvūgalyje atremta lazda,

Dabar tik prisimena vaikystę,

Kaip laigė ant jos

Raiteliais apsimetę

Savame kieme…

Vaikystė – žiedas besiskleidžiantis,

Žydėjimas per vasarą...

Oi, kaip greitai būna rudeninė

Ir vis nelaukiama šalna, –

Jinai pakanda ir tave,

Mane.