Kas
man belieka,
Kai
nuslenka miegas,
Lyg
baltas debesėlis dangumi,
Sėdu
už stalo
Ir
deguosi lempą,
Karšta
iš jos sklinda ugnis…
Daug
metų mūsų žmonės degė,
Dagtis
susvildavo,
Pakeisdavo
kitu,
Nusvilusius
nukirpdavo
Ar
aštriu peiliu pjaudavo,
Aprūkdavo
ir kaminas,
Kas
viršuje – tamsu…
Šviesa
tik iš dangaus ateina,
Kaip
raštas su raide juoda,
Sėdu
prie lempos,
Raitau
raidę,
Ant
stalo – staltiesė,
Mamos
ir naktimis austa.
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą