Pasikalbėjau telefonu

Senam nedaug bereikia, –

Duonos kąsnis,

Keli šaukštai sriubos

Ryte ir vakare,

Kiek nudėvėti batai,

Suknelė persiūta,

Raukta ar pridurta…

Senam tik šilto žodžio reikia,

Kai lietus – už lango,

Žvirblio giesmė pasiekiama,

Abu mes tokie – susigūžę,

Saulės laukiame,

Svajonėse – diena,

Kai būna sutema…

Senas prisimena vaikystę,

Dar labiau – jaunystę,

Rodos, kažkas šaukia

Ir pasikėlęs bėgtum į šokius,

Įsiauni į išklypusius batus,

Kojos neklauso,

Lazda sukumpusi perpus,

O stalas – taip toli,

Gerai, kad atneša puodelį,

Geri ir varva

Lašas pro pirštus.

Seno gyvenimas – nerūpestingas,

Nedaug tereikia,

Kad laimė aplankytų

Tiktai jo vaikus.