2019 m. rugsėjo 10 d., antradienis

Pasikalbėjau telefonu




Senam nedaug bereikia, –
Duonos kąsnis,
Keli šaukštai sriubos
Ryte ir vakare,
Kiek nudėvėti batai,
Suknelė persiūta,
Raukta ar pridurta…
Senam tik šilto žodžio reikia,
Kai lietus – už lango,
Žvirblio giesmė pasiekiama,
Abu mes tokie – susigūžę,
Saulės laukiame,
Svajonėse – diena,
Kai būna sutema…
Senas prisimena vaikystę,
Dar labiau – jaunystę,
Rodos, kažkas šaukia
Ir pasikėlęs bėgtum į šokius,
Įsiauni į išklypusius batus,
Kojos neklauso,
Lazda sukumpusi perpus,
O stalas – taip toli,
Gerai, kad atneša puodelį,
Geri ir varva
Lašas pro pirštus.
Seno gyvenimas – nerūpestingas,
Nedaug tereikia,
Kad laimė aplankytų
Tiktai jo vaikus.





Komentarų nėra: