Einu
gatve – toks panašus,
Prisiveju,
užkalbinti dar noriu, –
Kiekvieną
dieną rūbus keičiame, –
Atsisuka
– ne tu,
Juk
akys nesikeičia
Neatsako
ir į mano norus…
Stoviu
stotelėje ir lūkuriuoju,
Autobusas atvažiuoja,
Lipa
žmonės, skuba į namus
Ar į
pasimatymus dar vienas kitas, –
Po
vieną daug arčiau matyti, –
Nėra
ten panašių,
Autobusas
pajuda,
Kažkas
žiūri pro langą – panašus,
Tik
nusišypso, nuvažiuoja,
Ne tu
– net nepamojo…
Grįžtu
namo – jau vakaras,
Barbena
kažkas į duris,
Prie
lango šoku – kyla vėjas,
Toks
panašus jis į tave,
Toks
lengvas ir švelnus,
Nutilo
palūkėjus…
Pakloju
lovą – seguosi liemenėlę,
Kažkas
liečia pečius,
Švelni
ranka – per liemenį,
Pažiūriu
atsisukusi,
Glaustosi
katinas – neįpyliau pieno,
Toks
panašus jis į mane,
Toks
vienišas…
Ryte
pažadina sapnai –
Miegojau,
nemiegojau,
Girdėjau
ir dainuojant, –
Toks
balsas panašus,
Kada
tave girdėdavau,
Diena
kita, o vis kartojasi,
Kartojasi…
Pajuodę
paakiai – prastai miegojau,
Ką
veikti nesumoju…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą