2019 m. rugsėjo 11 d., trečiadienis

Pasivaikščiojau



Einu gatve – toks panašus,
Prisiveju, užkalbinti dar noriu, –
Kiekvieną dieną rūbus keičiame, –
Atsisuka – ne tu,
Juk akys nesikeičia
Neatsako ir į mano norus…
Stoviu stotelėje ir lūkuriuoju,
Autobusas atvažiuoja,
Lipa žmonės, skuba į namus
Ar į pasimatymus dar vienas kitas, –
Po vieną daug arčiau matyti, –
Nėra ten panašių,
Autobusas pajuda,
Kažkas žiūri pro langą – panašus,
Tik nusišypso, nuvažiuoja,
Ne tu – net nepamojo…
Grįžtu namo – jau vakaras,
Barbena kažkas į duris,
Prie lango šoku – kyla vėjas,
Toks panašus jis į tave,
Toks lengvas ir švelnus,
Nutilo palūkėjus…
Pakloju lovą – seguosi liemenėlę,
Kažkas liečia pečius,
Švelni ranka – per liemenį,
Pažiūriu atsisukusi,
Glaustosi katinas – neįpyliau pieno,
Toks panašus jis į mane,
Toks vienišas…
Ryte pažadina sapnai –
Miegojau, nemiegojau,
Girdėjau ir dainuojant, –
Toks balsas panašus,
Kada tave girdėdavau,
Diena kita, o vis kartojasi,
Kartojasi…
Pajuodę paakiai – prastai miegojau,
Ką veikti nesumoju…

Komentarų nėra: