Ryto šypsena

Renkuosi gražiausią – gėlę ar medelį,

Sodinu ar sėju į rūtų darželį,

Laukiu, kad atskristų

Margasis drugelis,

Kad vis aplankytų

Jaunasis bernelis…

Kadagys – vis žalias

Ir per visą žiemą,

Subrandinęs uogą gerumo pavėsyje,

Gydo ir negaili,

Kad jo vieną šaką

Į bažnyčią neša,

Šventina per Verbas,

Drauge ir su karklu,

Nepasididžiuoja, – ponu juk nebūsiu, –

Taip jo širdis kalba…

Laimė – skleisti gėrį,

Džiaugsmas – tau patikti,

Aš – lengvas drugelis

Tu – gėlė,

Žaltvykslė,

Vienas kitam tiksime…