Raudos

Didžiulė netektis,

Kai pakerpa sparnus

Skrajūnui paukščiui,

Negali jis pakilti,

Savųjų aplankyti,

Jo tyko ir nelaimės,

Svajonės dūžta šipuliais,

Pagaliau – mirtis

Prieš laiką…

Didžiulė netektis,

Kada praranda balsą giesmininkas,

Nebe susikalba su draugais

Ir su artimaisiais,

Giesmė sujungia gyvus

Net su mirusiais,

Ramybę amžiną suteikia,

Kai tam ateina laikas…

Kuo ilgiau gyveni,

Tuo daugiau netekčių,

Verki po laiko.