2019 m. rugsėjo 11 d., trečiadienis

Rudens nostalgija



Kasdien matau medžius,
Jie šlama palei gatvę,
Miškas – toliau,
Bet kontūrai dar matosi,
Viršūnės dangų remia,
Šaknys – iki manęs
Vienatvės…
Kasdien girdžiu melodiją –
Švilpia vėjas,
Šakos braška,
Dejuoja širdyje,
Blaškosi vienatvėje…
Pro langus žiūrime abu, –
Skirtingi gatvių raštai,
O skersgatviai – vieni
Vienatvės…
Susaisto žmones iš labai toli,
Užveržia kaip jūreivišku mazgu, –
Dainoje nėra krašto,
Pradžia ir pabaiga –
Vienatvė.



Komentarų nėra: