Kasdien
matau medžius,
Jie
šlama palei gatvę,
Miškas
– toliau,
Bet
kontūrai dar matosi,
Viršūnės
dangų remia,
Šaknys
– iki manęs
Vienatvės…
Kasdien
girdžiu melodiją –
Švilpia
vėjas,
Šakos
braška,
Dejuoja
širdyje,
Blaškosi
vienatvėje…
Pro
langus žiūrime abu, –
Skirtingi
gatvių raštai,
O
skersgatviai – vieni
Vienatvės…
Susaisto
žmones iš labai toli,
Užveržia
kaip jūreivišku mazgu, –
Dainoje
nėra krašto,
Pradžia
ir pabaiga –
Vienatvė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą