Nieko
brangesnio neturiu
Už
mielą žemę,
Aukštą
dangų,
Už
jus, mano vaikai,
Čia
mes visi
Ir
džiaugiamės, ir verkiame,
Kai
lyja lietūs,
Kada
vėtros šiaušia,
Medžiai
braška...
Gyvenu
giesme
Ankstyvo
paukščio,
Lankau
gėles per vasarą,
Rudenį
obuolius renku
Nuo
obelų seniausių,
Skanauju
žemės vaisių...
Žiemą
rašau ant stiklo,
Kur
natūralūs šalčio raštai,
Prie
tulpių padedu
Ir
šiltą žodį „ačiū“...
Tegu
jis ir ištirpęs
Būna
rasoje,
Kaip
amžinybė, meilės lašas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą