Mes –
ne šventieji,
Tik
iš tokio paties molio,
Iš
kurio ir puodus žiedžia,
Kala
geležį žaizdre,
Užgrūdinti,
kaip kietas plienas,
Senovine
giesme...
Prie
kryžių, koplytėlėse,
Vainikai
ar puokštė gėlių,
Pamerkta
prie kelio,
Praeinantiems,
Šventiems
ir atgailaujantiems,
Kaip
aš ir tu – visiems...
Pašventintas
ir upelis,
Sielos
versmė,
Iš
čia ir semiame,
Vandeny
grūdiname geležį,
Krikštijame
naujagimį,
Kad
būt šventa
Viso
gyvenimo srovė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą