Drugelis
ilsi,
Kol
užauga jam sparnai,
O
kaip trumpai
Jais
lemta pasipuošti,
Nutupia
ant gėlės,
Pasikalba,
Kad
ir ji žydi neilgai,
Rytas,
diena,
Naktis,
vėl ima švisti,
Metas
žemei nusilenkti,
Į
dangų pakilti...
Visiems atseikėta tiek laiko,
Kad
galėtume
Vieni
kitus išgirsti,
Bet
kalbame ir sau dažnai,
Kai
niekas net neklauso,
Skrendą
metai
Nesigirdi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą