Pasijutau
sena,
Grublėta, bet gyva,
Kaip
žalia liepa
Šalia
kelio,
Kai
pamačiau save
Tarp
senų nuotraukų
Mokinių
albume,
O
mano buvę
Kažkada
kolegos –
Senokai
danguje...
Man
ten –
Pramintas
kelias,
Einu
tik neskubėdama,
Dar
kartą žvelgdama,
Kur
sena gatvė,
Tas
vienintelis takelis
Nuo
Anykštos upelio
Veda
į Šventąją...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą