Kiek
daug žiedų už lango,
Raudonų
ir baltų,
Jie
susipynė rankomis,
Betgi
ne amžini,
Nukris...
Prigludo
žiedas baltas,
Prisipažino
mylintis,
Paglostė
ir nuraudo,
Kada
išgirdo šnabždesį:
„Ar
amžinai myli?“
Daug
žiedlapių nukritusių,
O
langai atviri,
Varteliai
atkelti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą