Vijokliai
– tai maži vaikai,
Kol
dar po žemę ropinėja,
Jaunystė
kyla taip aukštai,
Kad
nebemato kojų...
Ten
paukščiai peri,
Čiulbančių
– pulkai,
Naujus
vilioja,
Vijoklių
uogos gan ilgai
Maitins
atskridusius
Į
paukščių rojų...
Per
mišką tiesiasi takai,
Per
paparčių vasarojų,
Miega,
kaip vaikai,
Vijokliais
apsikloję.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą