Kada
bijūnai,
Kvapnūs
ir įvairiaspalviai,
Vasarą
nužydi,
Pakeičia
juos darželiuose
Rožės,
lelijos –
Tokia
laiko tėkmė,
Visiems
suprantama,
Tarsi
savaime tekanti
Upės
srovė...
Pasižiūri
pro langą,
Kažkas
šaukia
Išeiti
į gatves,
Pabraidžioti
palaukėmis,
Ramunės
žiedą nusiskynus
Skabyti
jos lapus,
Kaip
jaunas dieneles...
Seniai
erškėtrožės pražydo,
Dygūs
spygliai jų po žiemos,
Neliesiu,
neraškysiu
Savo
ir taip trumpos dienos...
Miške
lakštingala pragydo,
Galvą
apsuks ir suvilios.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą