Susiglauskime

Prisiglaudžiu prie samanoto medžio

Ir susilieju mintimis,

Jo plačios žalios šakos

Atsako, ko paklausiu,

Netgi eilėmis...

Šalia matau nulaužtą,

Kerpėmis apaugusį,

Ir jis dar kalba širdimi, –

Gyvenimas – šaka,

Kaip mūsų dienos – šventas,

Kol glaudžiame svajas džiaugsme,

Kartojame netektimis.