Kuo
mažesnė srovė,
Tuo
ramesnis upelis,
Čiurlena
pamažu
Į
savo vagą įsirausęs,
Jame
nėra bangų mūšos,
Kaip
ežero pakrantėje...
Nutyla
marios vakare,
Su
debesėliu susiklauso,
Nuslūgsta
pasišiaušusi banga...
Į
vandenyną plaukia
Upelis
srovele,
Nematomas,
kaip gintaras,
Undinės
ašara...
Čia
juos sutinka
Pakilusi
audra, –
Didesnė
už mažesnį,
Kaip
žemėje, taip vandenyne...
O
kaip ten, danguje?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą