Sausos šakos

Nuo pat mažens,

Kiek save menu,

Braunuosi tarp šakų,

Kad pamatyčiau lizdą,

Kur paukščiai deda kiaušinius,

Kaip lesina ir išveda vaikus, -

Toks magiškas šis laiko virsmas,

Koks jis kasmet gražus...

Nukritusias šakas

Tenka užminti

Ir treška jos žmogaus balsu,

Kaip gera būdavo

Žaliuoti ir gyventi,

Laikyti krebždančius lizdus...

Dabar sugrubo mano rankos,

Sunkesnis kojų žingsnis,

Bet lankau lizdus,

Užminus sausą šaką

Darosi graudu...