2017 m. birželio 12 d., pirmadienis

Sausos šakos




Nuo pat mažens,
Kiek save menu,
Braunuosi tarp šakų,
Kad pamatyčiau lizdą,
Kur paukščiai deda kiaušinius,
Kaip lesina ir išveda vaikus, -
Toks magiškas šis laiko virsmas,
Koks jis kasmet gražus...
Nukritusias šakas
Tenka užminti
Ir treška jos žmogaus balsu,
Kaip gera būdavo
Žaliuoti ir gyventi,
Laikyti krebždančius lizdus...
Dabar sugrubo mano rankos,
Sunkesnis kojų žingsnis,
Bet lankau lizdus,
Užminus sausą šaką
Darosi graudu...




Komentarų nėra: