Kalneliuose
sužėlė
Žaliuojantis
atolas,
O
slėniuose žolė
Ir
vėl aukšta,
Nuo
rasakilų lapelių
Lašai
byra,
Kai
rytmetį juos saulė prikelia...
Dažniau
per Rasų šventę
Ir
dangus rasoja,
Prisimena,
kad žemė
Apsigręš
ratu,
Margi
drugeliai vasarai
Sparneliais
moja
Ir
supila į žiedus
Rasos
lašelius...
Kiek
daug pražysta
Taurėmis
gėlių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą