Taip guodžiamės...

Ona Baliukienė

Dažnai lieki

Vienas su savimi,

Reikia švelnumo,

Kokio visiems trūksta,

Net savo galvą glostai,

Pagalvę apkabini,

Ir nežinia,

Kas laša tau per skruostą...

Tada jauti,

Kad žemė apvali,

Beeidamas sutiksi,

Kas nesumerkia bluosto,

Pasižiūrėsi į akis,

Paguos

Ir tu jį guosi...