Pamąstymui

– Neturiu laiko, –

Mamai sako tėtis, –

Darbas ir kiti reikalai...

– Neturiu laiko į akis žiūrėti, –

Atkerta ir mama tėčiui, –

Trobos švara, dargi vaikai...

– Neturiu laiko, –

Priduria sūnus jaunėliui, –

Man – savi rūpesčiai,

Visi mes – savarankiški,

Ne taip gyvename,

Kaip lizduose gandrai...

Gandras pakraipo galvą,

Kaklą užriečia

Kalendamas snapu:

– Man nereikėjo nešti

Jiems vaikų.